zabuiliai

zabuĩliai sm. pl. (2) skutai: Vaikas jėgu pagaus sąsvinę, tai tuoj zabuĩliais Slm.

◊ zabuĩliais nueĩti nepasisekti: Teip ir nuė̃jo jam viskas zabuĩliais Vb.

zabuĩliais sueĩti suplyšti, sutrupėti: Skliautai visokie suė̃jo zabuĩliais Slm.